Psalmynas. Chapter 11

1 Viešpačiu aš pasitikiu. Kaip jūs sakote mano sielai: “Skrisk kaip paukštis į kalnus”?
2 Įtempia nedorėliai lanką, prie templės strėlę jau deda, kad tamsoje šaudytų į tiesiaširdžius.
3 Kai pamatai griaunami, ką gi begali teisusis?
4 Viešpats savo šventykloje; danguje stovi Viešpaties sostas. Jo akys stebi, žmonių vaikus jos tyrinėja.
5 Viešpats teisųjį tiria, o nedorėliu ir smurtininku Jis bjaurisi.
6 Jis lydins ant bedievių žarijomis, ugnimi ir siera, jų lemtis bus svilinanti vėtra.
7 Viešpats teisus ir Jam miela teisybė. Dorieji regės Jo veidą.
1 Apie gailestingumą ir teisingumą giedosiu, skambinsiu Tau, Viešpatie.
2 Laikysiuos teisingo kelio. Kada Tu pas mane ateisi? Vaikščiosiu su tobula širdimi savo namuose.
3 Į tai, kas nedora, aš nežiūrėsiu. Aš nekenčiu neištikimųjų darbų; nieko bendro su jais neturėsiu.
4 Vengsiu iš tolo širdies nelabumo, pikto nenoriu pažinti.
5 Kas slaptai savo artimą šmeižia, tą nutildysiu. Kas žiūri iš aukšto ir turi išdidžią širdį, to neapkęsiu.
6 Mano akys žvelgia į krašto ištikimuosius, kad jie gyventų su manimi. Kas vaikščioja tobulu keliu, tas tarnaus man.
7 Klastingieji negyvens mano namuose. Melagiai nepasiliks mano akivaizdoje.
8 Anksti išnaikinsiu krašto nedorėlius, kad pašalinčiau piktadarius iš Viešpaties miesto.