Psalmynas. Chapter 57

1 Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk. Mano siela pasitiki Tavimi. Tavo sparnų pavėsyje slepiuos, kol praeis nelaimė.
2 Šauksiuosi aukščiausiojo Dievo, kuris man gera daro.
3 Jis pasiųs iš dangaus ir išgelbės mane, Jis paniekins mano prispaudėjus, Dievas pasiųs savo gailestingumą ir tiesą!
4 Turiu gyventi tarp liūtų, tarp žmonių, kvėpuojančių ugnimi. Jų dantys yra ietys ir strėlės, jų liežuviai­aštrūs kardai.
5 Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Tavo šlovė teišplinta visoje žemėje!
6 Jie spendė pinkles mano kojoms, mano siela sugniužo. Jie kasė man duobę, tačiau patys įpuolė į ją.
7 Dieve, mano širdis tvirta. Taip, mano širdis tvirta. Aš giedosiu ir girsiu.
8 Pabusk, mano šlove! Pabuskite, arfa ir psalteri! Aš atsikelsiu anksti.
9 Viešpatie, girsiu Tave tautose, giedosiu Tau pagonių būry.
10 Tavo gailestingumas siekia dangų, ir Tavo tiesa­debesis.
11 Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Teišplinta Tavo šlovė visoje žemėje!